Dar visai neseniai buvo kalbama, kad norint padidinti sklypo vertę – pakanka jame iškasti vandens telkinį. Jeigu sklypo pardavimo klausimas jums ir nėra aktualus, vis tik negalite paneigti, kad vasarą labai smagu, ne tik kojas įmerkti į nuosavą tvenkinį, bet ir smagiai visu ūgiu į jį pūkštelėti.

Nuo ko pradėti?

Turint nuosavą sodybą ar sklypą, atrodytų, ne tokia ir sudėtinga misija išsirausti tą nedidelį  vandens telkinį. Juo labiau, kad nuo 2013 metų kasant tvenkinį iki 10 arų ploto nesaugomose ir nemelioruotose te- ritorijose, specialių leidimų gauti nereikia. Jei susiplanavote  didesnę kūdrą – būtina apie tai informuoti  regioninį  aplinkos apsaugos departamentą,  bet jei teritorija nėra niekuo ypatinga,  departamentas  ir didesnį vandens telkinį leidžia iškasti be projekto. Sklypo, kuriame visiškai nebūtų galima įrengti vandens telkinio, Lietuvoje nėra.  Tačiau  dalyje  Lietuvos teritorijų įrengti kūdrą yra neracionalu,  techniškai sudėtinga, brangu ar visiškai netikslinga. Jeigu sklypas yra melioruotas,  dėl kon- krečios būsimo vandens telkinio  vietos reikia pasitarti su savivaldybės žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistais. Vis tik norint,  kad nuosavas  vandens telkinys  teiktų džiaugsmą  ir atgaivą,  ne- pakanka vien susirasti  ekskavatorininką, kuris jūsų pageidaujamoje vietoje iškastų pageidaujamo dydžio kūdrą. Labai svarbu tinkamai atlikti „namų darbus“: nuspręsti, kam vandens telkinį  naudosite:  maudy- nėms, žuvims auginti ar kaip dekoratyvų sodybos elementą? O apsisprendus  labai svarbu tinkamai  parinkti  telkinio  vietą, gylį, dydį, atlikti grunto tyrimą (išsikasti duobę ir susižymėti,  kur kokie grunto sluoksniai plyti, kokiame gylyje pasirodo bei nusistovi gruntinis vanduo), teisingai suformuoti šlaitų nuolydžius.

Plotas ir forma

Kūdros plotas apskaičiuojamas ne pagal vandens plotą, o nuo duburio keteros viršaus. Pavyzdžiui, nuožulniašlaitėje kūdroje gali būti 1 aras vandens, bet jeigu paties duburio plotas yra 3 arai, kūdra bus klasifikuojama, kaip trijų arų vandens telkinys. Nors kūdros formai nėra keliami  jokie reikalavimai ir savo darbą  išmanantys kasėjai  gali išrausti  įmantriausių formų vandens telkinius, mano pašnekovas siūlo atkartoti  gamtos formas ir kūdrą daryti kuo natūralesnę.  Kasant reikėtų  vengti tikslių geometrinių  formų, o tinkamiausios yra lašo arba inksto formos. Mažos kūdros  turėtų  būti kuo apvalesnės,  be siaurų pratakų ir salų, tokiu būdu vandens telkinio centre įmanoma pasiekti ir 3–3,5 metro gylį.

Kasėjų paieška ir metų laikas

Viską susiplanavus reikia susirasti kasėjus, kurie padės įgyvendinti  jūsų svajonę. Neskubėkite pirmam sutiktam (dažniausiai, „pigiausiam“)  ekskavatorininkui patikėti savo kūdros kasimo tol, kol neįvertinote jo jau atliktų darbų kokybės. Labai gerai, jei galite apžiūrėti  kasėjų neseniai atliktus  darbus.  Nepatariama  rinktis ir pigiausias  paslaugas  siūlančių  įmonių ar asmenų. Nors teigiama, kad geriausias laikas kasti kūdrai yra žiema, dr. Aušrys Balevičius sako, kad blogo metų laiko išsikasti vandens telkinį nėra. Tam visiškai tinka ir ruduo, ir pavasaris, ir vasara. Žinoma, jei planuojate per vasaros karščius pūkštelėt nuosavą kūdrą, laukti pavasario ir tik tada imti ieškoti kasėjų neverta. Kasant žiemą yra savų pliusų,  pavyzdžiui tirpstant sniegui tokios kūdros labai greitai užsipildo vandeniu. Vis dėlto labai svarbu atsižvelgti ir į oro temperatūrą. Jei šaltukas spaudžia  kaip reikiant,  t. y. o temperatūra  artėja prie minus dvidešimties, daugelis  kasėjų nedirba.  Dėl tikair suprantamų  priežasčių  – tokiame šaltyje genda technika, o ir iškastas šlapias gruntas labai greitai sustingsta, todėl nukenčia darbo kokybė. Nebus galima suformuoti ir norimo reljefo, tad pavasarį  teks tuos darbus daryti iš naujo. Kasėjai privalo išsaugoti derlingą dirvožemio sluoksnį tiek kasamos kūdros, tiek iškasto grunto paskleidimo vietose. Jis bus reikalingas tvarkant aplinką.

DAUGIAU APIE STRAIPSNĮ SKAITYKITE ČIA

 

Dekoratyviniai kriokliai, upeliai, fontanai, tvenkiniai - tai kuo mes gyvename, "sergame", tikime